Dar vienas dažnas patyčių ar elektroninių patyčių simptomas - pablogėję santykiai ir mokymosi rezultatai. Nukentėjusieji gali pradėti šalintis draugų ar vengti visuomeninės veiklos, kurią anksčiau mėgo, bei iš baimės ar gėdos izoliuotis. Portale StopBullying.gov (2023 m.) socialinis pasitraukimas įvardijamas kaip pagrindinis viktimizacijos požymis, pabrėžiant, kad vaikai gali staiga prarasti draugus arba apskritai vengti socialinių situacijų. Tokia izoliacija ne tik didina patiriamą stresą, bet ir atima iš jų paramą, būtiną patyčioms įveikti.

Patyčias patiriančių vaikų akademiniai rezultatai dažnai pastebimai prastėja. Jie gali prarasti susidomėjimą mokykliniais darbais, jiems gali būti sunku susikaupti arba jie gali pradėti praleidinėti pamokas. Fridh ir kiti (2015 m.) pabrėžia, kad mokyklos nelankymas yra dažna reakcija į patyčias, nes aukos gali jaustis per daug susirūpinusios arba nepakankamai sveikos, kad galėtų reguliariai lankyti mokyklą. Emocinės kančios ir sumažėjusio aktyvumo mokykloje derinys gali sukurti neigiamą grįžtamąjį ryšį, kai prasti rezultatai skatina tolesnes patyčias. Tai dar labiau paaštrina vaiko patiriamas problemas.

Tėvai turėtų atkreipti dėmesį į šiuos elgesio ir akademinių rezultatų pokyčius. Jei vaikas ima vengti draugų, atrodo nesuinteresuotas pomėgiais ar mokykline veikla arba jei jo pažymiai pradeda prastėti, gali būti, kad atėjo laikas išsiaiškinti, ar pagrindinė priežastis nėra patyčios arba elektroninės patyčios.