Šie įgūdžiai labai svarbūs siekiant užkirsti kelią elektroninėms patyčioms, nes jie padeda žmonėms teigiamai bendrauti internete, spręsti konfliktus ir apsisaugoti nuo rizikingų situacijų. Mokslinėje literatūroje nurodytų psichosocialinių įgūdžių ugdymas galėtų būti vienas iš pagrindinių elektroninių patyčių prevencijos ir kovos su jomis veiksnių. Čia apžvelgiami įgūdžiai, mažinantys riziką tapti elektroninių patyčių kaltininku, auka ar pasyviu liudininku, ir veiksniai, skatinantys jų ugdymą.

A. Emocijų valdymas tai gebėjimas atpažinti, suprasti ir tinkamai valdyti savo emocijas. Tinkamų įgūdžių trūkumas tvarkytis su tokiomis emocijomis kaip pykčiu ar nusivylimu, gali lemti impulsyvų elgesį internete, kuris gali peraugti į elektronines patyčias.

Žurnale „Personality and Individual Differences“ išleistas tyrimas rodo, kad emocijų valdymas yra pagrindinis veiksnys, mažinantis tikimybę tapti elektroninių patyčių kaltininku. Jaunuoliai, turintys geresnius emocijų valdymo įgūdžius, rečiau reaguoja agresyviai susidūrę su nusivylimu internetinėje erdvėje (Heiman ir Olenik-Shemesh, 2022 m.).

Kaip ugdyti emocijų valdymą? Streso valdymo metodų, pavyzdžiui, gilaus kvėpavimo ar sąmoningumo, praktikavimas gali padėti geriau valdyti neigiamas emocijas įtemptose internetinėse situacijose.

  • Padėkite patyčias skleidžiantiems asmenims suprasti, kaip jie gali imtis teigiamos lyderystės iniciatyvų ir demonstruoti prosocialų elgesį; ugdykite tokius įgūdžius kaip empatiją, problemų sprendimą ir pykčio valdymą (Chehab ir kiti, 2016 m.).
  • Išmokykite mokinius pozityviai save įtvirtinti ir neleiskite įtemptoms situacijoms virsti patyčiomis.
  • Suteikite nukentėjusiam mokiniui galimybę užmegzti ryšius su prosocialiais bendraamžiais, kurie gali atgrasyti nuo patyčių (Chehab ir kiti, 2016 m.).

B. Empatija tai gebėjimas suprasti kito žmogaus emocijas ir jausmus bei jais dalytis. Šio įgūdžio lavinimas leidžia geriau suvokti, kokį poveikį mūsų ar kitų žmonių veiksmai gali turėti internete, ir taip sumažinti tikimybę tapti elektroninių patyčių auka ar kaltininku.

Tyrimai rodo, kad kognityvinės empatijos aktyvinimas užkerta kelią elektroninių patyčių elgesio skatinimui (Barlińska ir kiti, 2015 m.), o kognityvinė ir emocinė empatija mažina su elektroninėmis patyčiomis siejamo elgesio atvejus, nes skatina suprasti neigiamas pasekmes kitiems (Zych ir kiti, 2019 m.)

Kaip ugdyti empatiją? Sukurkite vaidmenų žaidimus arba veskite diskusijas, kurios skatintų žmones atrasti kito asmens požiūrį ir suprasti, ką jis galbūt išgyvena. Švietimo programos, kuriose daugiausia dėmesio skiriama empatijai, veiksmingai padeda užkirsti kelią patyčioms (Ghasemian ir Venkatesh, 2017 m.).

C. Kritinis mąstymas tai gebėjimas analizuoti informaciją internete, įvertinti jos tikrumą ir priimti pagrįstus sprendimus. Tai padeda išvengti kenksmingo ar šmeižikiško turinio dalijimosi ar platinimo.

Pasak Kowalski ir Wingate (2023 m.), paskelbtos publikacijos „Cyberbullying in children and adolescents“ (lietuviškai: „Elektroninės patyčios vaikų ir paauglių tarpe"), asmenys, turintys stiprius kritinio mąstymo įgūdžius, rečiau dalyvauja arba tampa patyčių internete aukomis, nes jie gali pastebėti ir atsispirti dezinformacijos ar provokacijos įtakai.

Kaip ugdyti kritinį mąstymą? Sukurkite užduotis ar situacijas, kuriose mokiniai mokytųsi vertinti informacijos šaltinius ir užduoti sau kritinius klausimus apie turinio pagrįstumą. Tai galima sustiprinti skaitmeninio raštingumo kursų pagalba.

D. Asertyvumas tai gebėjimas ginti savo ar kitų teises, nebūnant pasyviam ar agresyviam. Internete galite ramiai ir veiksmingai reaguoti į provokacijas ar įžeidžiantį elgesį, nesiimdami agresijos ir neaštrindami konflikto.

Avşar ir Alkaya (2017 m.) žurnale „Journal of Pediatric Nursing“ (lietuviškai: „Vaikų slaugos žurnalas") publikuotas tyrimas parodė, kad paaugliai, turintys asertyvumo įgūdžių, rečiau tampa persekiojimo internete aukomis, nes geba subalansuotai reaguoti į konfliktą, netapdami agresyvūs ar nuolankūs.

Kaip ugdyti asertyvumą? Ugdykite nesmurtinio bendravimo įgūdžius (t. y. mokykite mokinius stebėti nekritikuojant, tada suformuluoti jausmą, tada išsakyti poreikį ir galiausiai pasiūlyti sprendimą arba aiškiai ir tiksliai pareikšti prašymą); mokykite mokinius aiškiai ir pagarbiai suformuluoti savo poreikius ar ribas.

E. Gebėjimas spręsti problemas ir konfliktus reiškia, kad nesutarimus ir įtampą internete galima spręsti konstruktyviai, užuot leidus situacijai peraugti į priekabiavimą.

Tarptautiniame žurnale „International Journal of Behavioral Development“ (lietuviškai: „Tarptautinis elgesio raidos žurnalas") paskelbtame Kowalski ir kiti (2014 m.) straipsnyje teigia, kad konfliktų sprendimo įgūdžiai yra apsaugantis veiksnys nuo elektroninių patyčių. Jauni žmonės, kurie moka taikiai spręsti ginčus, rečiau griebiasi priekabiavimo problemai spręsti.

Kaip ugdyti problemų ir konfliktų sprendimo įgūdžius? Socialinio ir emocinio ugdymo programose, taip pat grupinėse konfliktų sprendimo pratybose galima mokytis derybų ir tarpininkavimo metodų.

F. Savikontrolė tai gebėjimas slopinti impulsyvų elgesį, tokį kaip akimirksniu reaguoti į provokaciją internete. Tai labai svarbu, kad nedalyvautumėte vis agresyvesniuose pokalbiuose, kurie lengvai gali peraugti į elektronines patyčias.

2018 m. žurnale „Journal of Youth and Adolescence“ (lietuviškai: „Jaunimo ir paauglių žurnalas") Patchino ir Hindujos atliktas tyrimas rodo, kad žmonės, turintys gerą savikontrolę, rečiau elgiasi impulsyviai ir netampa internetinio persekiojimo vykdytojais. Šis įgūdis taip pat padeda aukoms išvengti perdėtos reakcijos ir neprisidėti prie konfliktų eskalavimo.

Kaip ugdyti savikontrolę? Impulsyvumo valdymo būdus, tokius kaip prieš reaguojant skirti laiko pagalvoti, galima sustiprinti praktikuojant sąmoningumą arba vykdant elgesio ugdymo programas.

G. Moralinė drąsa tai gebėjimas įsikišti, kai matote patyčias internete, o ne likti pasyviu stebėtoju. Toks prosocialus elgesys yra labai svarbus siekiant sumažinti elektroninių patyčių poveikį ir apsaugoti aukas.

Kowalski ir kitų (2014 m.) teigimu, elektroninių patyčių vykdymas yra susijęs su moraliniu atsiskyrimu. Žurnale „Journal of school violence“ (lietuviškai „Smurto mokykloje žurnalas") paskelbtas tyrimas rodo, kad moralinis atsiskyrimas yra labai glaudžiai susijęs su elektroninėmis patyčiomis (Bussey ir kiti, 2014 m.). Asmenys, kurie išsiugdo intervencijos įgūdžius būdami pašaliniais stebėtojais atlieka labai svarbų vaidmenį mažinant elektroninių patyčių mastą, nes jų įsikišimas dažnai sulaiko smurtautoją ir palaiko auką.

Kaip ugdyti moralinę drąsą? Dalyvavimas programose, skatinančiose pasipriešinti neteisybei, net ir internete, taip pat intervencijos strategijų praktika (pavyzdžiui, pranešimas apie priekabiavimą moderatoriams arba parama aukai) gali padėti sustiprinti šį įgūdį.