Tyrimai rodo, kad tik nedaugelis mokinių, nukentėjusių nuo elektroninių patyčių, apie tai praneša suaugusiesiems (tėvams ar globėjams) dėl įvairių priežasčių: baimė prarasti interneto prieigą, elgesio, kuris bus laikomas vaikišku; jausmo, kad mokytis, kaip elgtis tokioje situacijoje, yra būtinas žingsnis, ir pan. Vis dėlto parama, tiek internete, tiek už jo ribų, tebėra labai svarbi norint įveikti tokių situacijų keliamą stresą.
Bendraamžių, mokytojų ir šeimos parama yra svarbus apsaugantis veiksnys, mažinantis grėsmę įsivelti į elektronines patyčias, nepaisant koks būtų mokinio vaidmuo (smurtautojas ar auka). Be to, kuo stipresnė aplinkinių parama, tuo veiksmingiau elektroninių patyčių aukos susidoroja su bloga situacija ir su ja susijusiomis pasekmėmis (Arató, Zsidó, Rivnyák ir kiti, 2022 m.).
- Svarbu sudaryti tinkamas sąlygas mokiniams mokykloje užmegzti įvairius ryšius - tiek tarp bendraamžių, tiek su pedagogų komanda.
Mokymasis prosocialaus elgesio, ypač naršant internete, yra antras apsaugantis veiksnys. Tyrimai rodo, kad agresoriams trūksta socialinių įgūdžių, o šių įgūdžių ugdymas padeda aukoms geriau suvokti ką jie patyrė.
- Tarpusavio paramos internete skatinimas, teikiant padrąsinančias žinutes arba pasisakant prieš priekabiavimą, mažina elektroninių patyčių plitimą.