Jūsų užduotis taip pat yra nukreipti mokinius smurtautojus ir aukas pas socialinius darbuotojus ar sveikatos priežiūros specialistus, kurie gali padėti jiems suprasti savo elgesio priežastis bei išmokti su tuo tvarkytis. Hemphill ir Tollit (2013 m.) atliktas tyrimas rodo, kad elektroninių patyčių kaltininkai, kurie sulaukia psichologinės pagalbos emocijų valdymui tobulinti, yra labiau linkę atsisakyti tokio elgesio. Prevencinės programos turėtų būti vykdomos jaunimo lankomose vietose, pavyzdžiui, bibliotekose, bendruomenių centruose ir jaunimo centruose (Chehab ir kiti, 2016 m.).

  • Su kokiais partneriais galite bendradarbiauti mokykloje?
  • Kokie sveikatos priežiūros partneriai už mokyklos ribų galėtų padėti paaugliams, kurie yra elektroninių patyčių kaltininkai ar aukos?

Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad kovojant su elektroninėmis patyčiomis svarbu taikyti daugiafaktorinį požiūrį.

Nukentėjusieji turėtų vengti impulsyvių reakcijų, fiksuoti įvykius ir kreiptis pagalbos. Liudytojai turi aktyviai arba anonimiškai įsikišti, o persekiojimo elektroninėje erdvėje kaltininkai turi pripažinti savo elgesį, atsiprašyti ir kreiptis pagalbos savo elgesiui pataisyti.