Šeimos bendravimas, ryšys ir gebėjimas prisitaikyti

Šeimos tarpusavio santykiai daro didelę įtaką mokinio pažeidžiamumui patyčių ir elektroninių patyčių atžvilgiu. Efektyvus bendravimas šeimoje, kuriam būdingi atviri pokalbiai, aktyvus klausymasis ir emocinė parama, yra apsauginis veiksnys nuo viktimizacijos (Buelga ir kiti, 2017 m.). Stiprius emocinius ryšius puoselėjančios šeimos yra geriau pasirengusios paremti savo vaikus, padėti jiems įveikti iššūkius ir ugdyti atsparumą patyčioms (Arató ir kiti, 2022 m.).

Priešingai, disfunkcinis bendravimas šeimoje, pasižymintis konfliktais, paramos stoka ar vengimu, didina tiek patyčių, tiek viktimizacijos riziką. Paaugliai, kilę konfliktinių šeimų gali elgtis agresyviai, nes taip jie bando susidoroti su problema, arba gali būti labiau linkę tapti aukomis, nes jiems trūksta paramos (Ortega-Barón ir kiti, 2019 m.).

Socialinio palaikymo sistemos

Socialinis bendraamžių, mokytojų ir mokyklos bendruomenės palaikymas yra labai svarbus siekiant sušvelninti patyčių poveikį. Mokiniai, kurie jaučia palaikymą ir turi ryšį su bendraamžiais ir pedagogais, rečiau patiria rimtus emocinius sunkumus dėl patyčių (Mocanu ir kiti, 2022 m.). Stipraus paramos tinklo sukūrimas gali padėti aukoms įveikti vienišumo jausmą ir sukurti daugiau galimybių kreiptis pagalbos (Fredrick ir Demaray, 2018 m.). Mokyklos gali skatinti socialinį palaikymą pasitelkdamos bendraamžių mentorystės programas, paramos konsultavimo paslaugas ir kurdamos įtraukią aplinką, kurioje visi mokiniai jaučiasi vertinami ir gerbiami (Buelga ir kiti, 2017 m.).