Su patyčiomis susijęs nerimas

Patyčių aukomis tapusiems mokiniams dažniausiai kyla nerimas. Šie mokiniai gali būti nervingi, neramūs ar irzlūs. Jiems gali būti būdingas vengimo elgesys, pavyzdžiui, jie gali praleidinėti pamokas arba vengti tam tikrų mokyklos vietų, kuriose vyksta patyčios (Salmivalli, 2010 m.). Nerimą dažnai lydi fiziniai simptomai, įskaitant dažnus galvos, skrandžio skausmus ar kitus psichosomatinius negalavimus. Šie simptomai gali būti įveikos mechanizmai, padedantys išvengti stresinių situacijų, susijusių su patyčiomis (Hase ir kiti, 2015 m.).​ Elektroninių patyčių atvejais nerimas gali būti dar didesnis dėl nuolatinio skaitmeninių platformų prieinamumo. Aukos gali jausti nuolatinį poreikį tikrinti savo internetines paskyras, todėl gali padidėti stresas ir gali būti sunku atsiriboti nuo priekabiavimo (Hinduja ir Patchin, 2018 m.). Šis nuolatinis nerimas gali trukdyti mokiniui susikaupti pamokų metu ir dalyvauti kasdienėje veikloje, kas dar labiau jį atskiria nuo bendraamžių (Salmivalli, 2010 m.).

Su patyčiomis susijusi depresija

Depresija yra dar vienas svarbus patyčių ir elektroninių patyčių aukos rodiklis. Mokiniams gali būti būdingas nuolatinis liūdesys, beviltiškumas arba jiems gali trūkti susidomėjimo veikla, kuri anksčiau jiems patiko (Fridh ir kiti, 2015 m.). Šie emociniai pokyčiai gali lemti atsiribojimą nuo bendravimo, sumažėjusį aktyvumą mokyklos renginiuose ir apskritai sumažėjusį entuziazmą mokytis. Elektroninės patyčios dažnai sustiprina depresijos simptomus, nes priekabiavimas gali būti nepaliaujamas ir viešas, todėl aukoms sunku rasti atokvėpį (Hase ir kiti, 2015 m.). Bendras pasikartojančių elektroninių patyčių poveikis gali sukelti sunkią depresiją, galinčią privesti prie minčių apie savižudybę ar bandymų nusižudyti, jei nesiimama skubių priemonių (Hinduja ir Patchin, 2018 m.; Zhu ir kiti, 2024 m.).

Elgesio pokyčiai ir emocinis sutrikimas

Be nerimo ir depresijos, patyčių aukoms gali būti būdingi ir kiti elgesio pokyčiai, rodantys emocinį sutrikimą. Tai gali būti:

  • Padidėjęs dirglumas ar pyktis: Nukentėjusieji gali lengviau nusivilti arba elgtis agresyviai reaguodami į savo kančias.
  • Valgymo ir miego įpročių pokyčiai: Dideli apetito svyravimai arba miego sutrikimai gali reikšti emocinį sukrėtimą.
  • Suprastėjęs rūpinimasis savimi: Tai, kad nesirūpinama asmens higiena ar išvaizda, gali rodyti savigarbos praradimą ir didėjantį beviltiškumą.

Šie elgesio pokyčiai dažnai siejami su emociniais nerimo ir depresijos simptomais, todėl susidaro sudėtingas nelaimių tinklas, galintis smarkiai paveikti bendrą mokinio savijautą (Zhu ir kiti, 2024 m.).