Šiuo metu diskutuojama, kaip apibrėžti elektronines patyčias. Kai kurie autoriai teigia, kad tai tradicinės patyčios, tačiau jos vykdomos naudojantis išmaniaisiais prietaisais. Kiti mano, kad elektroninėms patyčioms turėtų būti taikomas atskiras apibrėžimas, nes jos išsiskiria unikaliais požymiais kaip anonimiškumu ir didele sklaida. 

Vienas iš naujausių apibrėžimų skamba taip: 

"Tyčinis grupės ar asmenų vykdomas žalingas elgesys, pasikartojantis laikui bėgant, naudojant skaitmenines technologijas, siekiant atakuoti auką, kuri negali apsiginti" (Campbell ir Bauman, 2018 m.).

Kaip matyti apibrėžime, yra keturi pagrindiniai elektroninių patyčių veiksniai (Smith ir Norman; 2021m.):

  • Ketinimas pakenkti: į elektroninių patyčių sąvoką įtraukiama agresija būtent dėl ​ ketinimo tyčia pakenkti. Kartais sunku įvertinti ketinimą pakenkti, nes neretai kai kurie kaltininkai savo elgesį aiškina kaip „nekenksmingą erzinimą“ arba „erzinimąsi žaidimo pagrindu“. Be to, patyčias vykdantiems asmenims sunku suvokti savo veiksmų rimtumą, net jei jie žino, kad daro žalą. Tačiau dažniausiai kaltininkai visada suvokia, kad toks elgesys yra žalingas ar nemalonus kitiems. Šis elementas ir atskiria elektronines patyčias nuo kitokio žalingo elgesio, kuris gali skaudinti, bet nėra traktuojamas kaip agresyvus. Tokiais atvejais galime įžvelgti du skirtumus:

    • Inicijuota agresija: kai agresija yra iš anksto apgalvota, „šaltakraujiška“, suplanuota siekiant tam tikro tikslo ar reakcijos. Patyčios apskritai gali būti laikomos socialinės padėties didinimo forma, kai siekiama dominuoti arba pakenkti savo malonumui. Toks elgesys yra lengviausiai atpažįstama agresijos forma.

    • Reaktyvi agresija: atsiranda kaip atsakas į numanomą provokaciją ar grėsmę ir dažniausiai yra impulsyvaus elgesio forma. Kai kurie iš šių veiksmų negali būti traktuojami kaip elektroninės patyčios, nes, pavyzdžiui, bendraamžiai kartais apsikeičia įžeidžiančiais komentarais. Tačiau žmonės, linkę įsitraukti į elektronines patyčias, taip pat yra labiau linkę į aktyvesnę agresiją ir reaktyvią agresiją nei žmonės, kurie nedalyvauja elektroninėse patyčiose.

Klausimai pamąstymui: Ar tai būtų elektroninės patyčios, jei įtakingas asmuo užsiimtų pasikartojančiu elgesiu, kuris emociškai žeidžia kitą žmogų, nors tai būtų visiškai netyčinis elgesys? Ar tai elektroninės patyčios, jei asmuo ketino pakenkti ir, kad ir kaip stengėsi, tariama auka niekaip nesijautė įskaudinta?

  • Galios disbalansas: Elektronines patyčias lemia grupės dinamika ir veiksnių kontekstas, o ne pavieniai žmogaus elgesio atvejai. Šis galios disbalansas paauglių tarpe paprastai atsiranda dėl kiekybinio pranašumo, jėgos ar pasikėsinimo į asmens pažeidžiamumą ir kt. Būtent elektroninių patyčių atveju viena iš galios skirtumo formų gali būti geresnės technologinės žinios arba priemonių, kurios suteikia tam tikrą pranašumą, turėjimas. Čia turima omeny tiek apie technologinę įrangą, tiek apie medžiagą (pvz., vaizdo įrašus, nuotraukas ar konfidencialią informaciją), kuri gali pakenkti. Taip pat aktualu atsižvelgti į tokius veiksnius kaip anonimiškumą, nes agresorius žino aukos tapatybę, bet auka nežino agresoriaus tapatybės. Įvairiose elektroninių patyčių formose atsiranda priešiškumu pagrįstos patyčios, nukreiptos prieš asmenis dėl jų priklausymo kažkokiai socialinei grupei (etninės kilmės, lyties, seksualinės orientacijos ar negalios). Galios disbalanso samprata susiduria su tam tikrais iššūkiais mėginant apibrėžiant šią savoką: kas yra galia, kaip agresyvus požiūris į vieną individą iš „aukšto" pasireiškia priešingai nei kitam, kuris neturi socialinės galios? Jei galia pasireiškia skirtingais aspektais, į kurį iš jų atsižvelgti, kad nustatytume, ar tai yra elektroninės patyčios, ar ne?

Klausimai pamąstymui: Ar galite įvardyti tris situacijas, kai du asmenys agresyviai tarpusavyje, nors jų galia nesiskiria? Jei silpnas asmuo internete priekabiauja prie labai stipraus asmens, ar reikėtų atsižvelgti į fizinės jėgos skirtumą? Kaip galia veikia asmenį, kuris tuo pat metu yra ir agresorius, ir auka?

  • Kartojimas:: Pagrindinis veiksnys, leidžiantis atpažinti, kad elgesys yra patyčios, yra tai, kad jis laikui bėgant kartojasi. Nustatyta, kad kuo ilgiau trunka patyčios, tuo aukoms pasireiškia daugiau depresijos ar nerimo požymių, lyginant su mokiniais, kurie praneša tik apie pavienius incidentus. Tačiau šiek tiek dviprasmiška, kada galime nustatyti, kad elgesys yra pasikartojantis. Dažnai naudojamas elgesio atvejų skaičius per tam tikrą laikotarpį, o riba yra „2-3 kartai per mėnesį“. Kai kurie autoriai pabrėžia, kaip svarbu suprasti pasikartojimą kaip ne tik veiksmo kartojimą, bet ir to paties veiksmo sklaidą kelis kartus (pvz., dalijimasis intymia/vulgaria medžiaga, priklausančia kažkam iš klasiokų). Jie taip pat pabrėžia, kad, kaip ir galios disbalansas, kartojimas gali įvykti tiek internete, tiek mokykloje.

Klausimai pamąstymui: Jei žmogus tyčiojasi iš 20-ies žmonių, bet tai daro vienam žmogui po vieną kartą per savaitę, ar galime sakyti, kad jis yra patyčių kaltininkas? Jei iš ko nors gaunate neskelbtiną informaciją ir persiunčiate ją kitam asmeniui, kuris ją persiunčia kitam asmeniui ir t. t... Ar turėtumėte būti laikomas internetiniu smurtautoju?

  • Virtuali erdvė: pagrindinis skirtumas tarp tradicinių patyčių ir elektroninių patyčių yra naujausiųjų technologijų ir internetinės erdvės tarpininkavimas, kuris nulemia skirtingus tarpusavio santykius. Su kai kuriais iš jų susipažinome anksčiau apibrėžtose pagrindinėse sąvokose, tačiau skirtumus aptarsime skyriuje „Elektroninių ir tradicinių patyčių panašumai ir skirtumai. Elektroninių patyčių pavyzdžiai".

Internetinės patyčios gali pasireikšti labai skirtingai. Tai gali būti priekabiavimas (įžeidinėjimai ar grasinimai), gandų skleidimas, apsimetinėjimas, išdavystė ir apgaulė (įgyjant asmens pasitikėjimą, o tada pasinaudojant internetine erdve jo paslaptims platinti) arba atstūmimas (asmens pašalinimas iš veiklos). Ši veika gali būti vykdoma elektroniniu paštu, trumposiomis žinutėmis, internetinėmis žinutėmis, socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip „Facebook“ ar „Tumblr“, ir kitose svetainėse (Peebles, 2014 m.).

Nors skirtinguose tyrimuose taikomi daugiau ar mažiau lankstūs elektroninų patyčių vertinimo būdai, maždaug 23 proc. jaunuolių yra patyrę eletronines patyčias, o 15 proc. jaunuolių yra elektroninių patyčių vykdytojai (Hamm ir kiti, 2015 m.), o tarp LGTBQ bendruomenės atstovų šis rodiklis yra didesnis (Abreu ir Kelly, 2017 m.). 

Kalbant apie aukos ir agresoriaus lytį, įvairūs tyrimai rodo, kad kiekviena lytis skirtingai vykdo ir reaguoja į elektronines patyčias. Pavyzdžiui, merginos labiau linkusios pulti skleidžiant gandus, o vaikinai - įžeidinėdami. Merginos dažnai puolamos dėl populiarumo, išvaizdos arba atskirties, o vaikinai dažniau susilaukia homofobiškų komentarų ar pašaipų dėl savo fizinių galimybių. Dažniausios elektroninių patyčių formos yra įžeidinėjimai, keikimas, gandų skleidimas ar nuotraukų platinimas, tačiau skaudžiausia elektroninių patyčių forma dažnai būna daugialypės terpės turinio, pavyzdžiui, nuotraukų ar vaizdo įrašų, platinimas (Hamm ir kiti, 2015 m.; Marinoni ir kiti, 2023 m.).